Title | : | Nuogi drabužiai |
Author | : | |
Rating | : | |
ISBN | : | 9955429550 |
Language | : | Lithuanian |
Format Type | : | Paperback |
Number of Pages | : | 220 |
Publication | : | First published January 1, 2002 |
Nuogi drabužiai Reviews
-
Ne pati stipriausia ir geriausia šio rašytojo knyga, tačiau pakankamai įtaigiai, absurdiškai ir ironiškai kalbanti apie kiekvieno žmogaus nūdienos gyvenimą ir pasirinkimus (aišku, reiktų prisiminti, kad knyga išleista šio amžiaus pradžioje, tad jautriems ir lygias teises palaikantiems skaitytojams gali būti per daug vulgaru).
Kaip ir beveik kiekvienoje knygoje, taip ir šiame Parulskio esės rinkinyje maišomi kasdienybės įvykiai su krikščioniškaisiais, bibliniais motyvais; dažnai autorius padaro veikėjus šventaisiais ar apaštalais arba pačiam autoriui į ausį pradeda kuždėti šventųjų ar pačio Dievo balsai.
Rekomenduoju tiems, kas nebijo ironijos, absurdo arba tikrųjų gyvenimo detalių, kuriuos rašytojas įžvelgia savo kasdienybėje ir ironiškai juos pakelia iki sakrališkumo lygio. -
Not the first (and not the last) book I'm reading from this author but this collection of essays is a real disappointment. Read somewhere that most of the essays published here were written after his divorce and it definitely shows. Uninspired, dark, depressing, at points pathetic writing and ideas neither translate his feelings at the time or give any food for thought to me. Personal perspective, of course. And seeing ratings - most likely the perspective that majority won't agree on. Nonetheless, some stories stuck with me, echoed my own life experiences. Just pseudo-intellectualism crammed into the pages of this book seemed rather forced than natural. And thus it made this book an utterly boring read. We don't grieve in the same way, we don't express loss in the same way. Author's pain didn't reach me.
-
Ačiū, Parulski!
Lietuvos eseistai išgelbėti. Na, bent jau jų vardas. O apskritai - skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas. (neskaitykit skolintų knygų).
"Abstrakcijos visuomet kelia neviltį. Neviltis - taip pat abstrakcija." -
Nebūčiau patikėjus, jei kas nors man būtų pasakęs, kad Parulskio kūrinį vertinsiu dvejetu. Bet o kas daugiau belieka, kai iki pabaigos knygą skaitai viso labo tik iš mandagumo. Buvo gerų minčių, negaliu meluoti, tačiau jos (o gal labiau jų kiekis) toli gražu nepasiekė iškeltų lūkesčių. Viena vertus, dabar jau žinau, kodėl ši knyga metų metus dulkėjo lentynoj, ir kodėl per tuos metus prireikė net trijų bandymų, siekiant ją įveikti nuo pradžios iki galo.
-
Antrą kartą perskaičiau praėjus n metų. Žinau, kad praėjus tam tikram laikui - vėl skaitysiu. Patirtis padeda atrasti ir suprasti.
-
Nemėgstu Parulskio. Nemėgstu. Ir jokios paskaitos to nepakeis.
-
Knygos galas super, tie kurie parašyti, 2001 ir tie kurie apie teatro užkulisius, kita pass per daug blevyzgojimo apie nieka prisidengiant intelektualiais žodžiais ir Vita tomis
-
Radau puikių esė, porą prisiminiau iš mokyklinio kurso. Gaila, ne visas patikusias eilutes susirankiojau.